Laura užsirišo languotą prijuostę ir paskelbė burokėlio ir kiaušinio draugystę. Kaip tik turiu receptą, kuris labai netikėtai tiko šiai temai.
Parduotuvėse galima rasti spalvotų makaronų - žalių, raudonų. O ar matėt spalvotų virtinių? Lietuvoje nemačiau. Užjūrio parduotuvėse - taip. Ravioliai tų pačių spalvų, kaip ir makaronai. Pamačiusi šį receptą, sugalvojau pabandyti. Didžiausią smagumą patyriau minkydama sodriai raudonos spalvos tešlą, jaučiausi, lyg minkyčiau didelį plastilino gabalą, iš kurio tuoj nulipdysiu ką nors efektingo. Nieko ypatingo nesigavo :) (nes lipdyti niekad nemokėjau), tad prikočiojau virtinių su maltos kalakutienos įdaru. Nors burokėlių skonis beveik nebuvo juntamas (na, gal vos vos), jaunoji karta prie vakarienės stalo į mane baisiai šnairavo ir reiškė akivaizdų nepasitenkinimą. Išvada - jaunimas naujovėms visiškai neimlus... :)
Tešlai:
dviejų vidutinių burokėlių (žalių);
2 kiaušinių;
2 šaukštelių aliejaus;
2,5 puodelių miltų;
pusės šaukštelio druskos.
Įdarui:
300 - 400 g maltos kalakutienos;
1 kiaušinio;
1 nedidelio svogūno;
česnako skiltelės;
druskos, pipirų,
šaukšto manų kruopų;
aliejaus.
Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių. Burokėlius suvyniojame į foliją ir patalpiname į įkaitusią orkaitę. Kepame apie valandą, kol suminkštės. Ataušiname, nulupame ir sutriname elektrine trintuve iki tyrės. Reikia maždaug pusės puodelio burokėlių tyrės.
Kiaušinius išplakame su burokėliais, suberiame persijotus miltus, druską, įpilame aliejaus ir tešlą gerai išminkome (pradžioj galima minkyti kombainu, o po to - rankomis, visiems produktams susijungus į visumą, tešla rankų nebedažys). Jei labai limpa prie rankų, įberiame dar šiek tiek miltų. Pridengiame maistine plėvele ir valandai - dviems paliekame poilsiui.
Įdarui nuluptą svogūną ir česnaką smulkiai sukapojame ir pakepiname aliejuje. Į kalakutieną įmušame kiaušinį, įdedame druskos ir pipirų, suberiame manų kruopas, sudedame svogūnus ir česnakus. Gerai išmaišome ir leidžiame šiek tiek pastovėti.
Tešlą supjaustome nedideliais gabalėliais ir plonai iškočiojame. Išspaudžiame apskritimus, ant kurių dedame po šaukštelį įdaro ir perlenkiame dailiai užspausdami kraštą (arba, jei turime, gaminame su raviolių forma).
Paruoštus virtinius sudedame į pasūdytą verdantį vandenį ir iškilusius verdame apie 4 - 5 minutes.
Patiekiame su lydytu sviestu.
Gaila, bet išvirę manieji virtiniai šiek tiek išbluko. Be to, manau, kad rikotos - ožkos sūrio ir burokėlių draugystė, kaip gamino recepto autorė, būtų daug tvirtesnė, tad kitą kartą mielai dar pabandysiu...
O jei kas žinote, ką daryti, kad išvirę virtiniai liktų sodrios spalvos, pasidalinkite :)
O jei kas žinote, ką daryti, kad išvirę virtiniai liktų sodrios spalvos, pasidalinkite :)
Šaltinis Madeline's Adaptations
Aš pernai ruošiau tokius burokėlinius virtinius su burokėlių ir silkių įdaru, sako, kad čia lietuvių kūčių virtiniai. Tai spėk, kiek valgančių buvo? Aišku, kad tik aš viena. Visiems ne tik spalva, bet ir įdaras baugino, o skois buvo tai tikrai geras
AtsakytiPanaikintiO jau tešlos grožis! Šiaip spalvą padeda išlaikyti kokia nors rūgštis...bet tai negi virsi parūgštintame vandenyje....nors gal reiktų pabandyti...
AtsakytiPanaikintiSu silke, Forelle, čia iš vis iššūkis! Jei manuosius bambėdami suvalgė (vyras apskritai neprieštaravo, jam patiko), tai tavųjų tikrai ir pas mane niekas nevalgytų...
AtsakytiPanaikintiAčiū, Laura. Kad spalvą rūgštis išlaiko ir aš žinau, tik tai labiau galioja ne maistui. Šiuos virtinius viriau per keletą kartų, tai antrą kart virdama į vandenį šiek tiek įpyliau aliejaus. Man pasirodė, kad išbluko mažiau. Bet gal tikrai lašelis rūgšties (pvz., citrinų sulčių) nepagadintų virtinių, nežinau, reikia pabandyti.
Patinka patinka patinka! :) Ir receptas, ir... spalva, žinoma :))
AtsakytiPanaikintiAčiū, Asta ...
AtsakytiPanaikintiNevirti virtiniai tiesiog fantastiški :) O truputis rūgštelės, manau, padėtų išlaikyti spalvą. Aš į burokėlių sriubą visada dedu šiek tiek citrinos sulčių ar rūgšties būtent dėl spalvos.
AtsakytiPanaikintiAčiū, Dailona, gali būti, kad tu labai teisi :)
AtsakytiPanaikinti