KIAULPIENIŲ LAPŲ PESTO

Kaip žinia, taip vadinamąjį itališką "pesto" pagardą, tradiciškai gaminamą iš šviežių bazilikų ir dažniausiai valgomą su makaronais, žmonės įsigudrino gaminti iš įvairiausių žalumynų. Ir visai ne bereikalo. Labai gardus pesto iš meškinio česnako lapelių (receptas čia), iš jaunų rūgštynių ar dilgėlių. Tai jau išbandyta. Žmonės šį padažą gamina iš špinatų, petražolių, net iš jaunų ridikėlių lapelių. O aš jau seniai buvau nužiūrėjusi pesto iš jaunų kiaulpienių lapelių, tų pačių, iš kurių visai neseniai gaminau jogurtinę agurkų sriubą. 
Tik nežiūrėkit skeptiškai, tai puikiausias būdas skaniai valgyti tai, kas naudinga. Ir vėl kažkas truputėlį sveikiau. 
Kiaulpienių pesto gavosi labai gardus. Savo brangiam žmogui daug nepasakojau, kas ir iš ko, o tiesiog užtepiau ant skrebučio ir pasiūliau paragauti. Net neklausė, koks gi čia stebuklas, sako, tik tepk negailėdama, labai skanu! Taip ir liko nesužinojęs paslapties :)


Žodžiu, jei negyvenate vidury didmiesčio ir jei švarių kiaulpienių nereikia ieškoti kaip baisiausio deficito, siūlau išbandyti. Kiaulpienių lapai maistui ir vaistui tinkami skinti nuo pavasario iki rudens. Tačiau pavasariniai, mažučiai ir jaunučiai lapeliai, kaip ir visų augalų, turi daugiausiai to, ko reikia pavargusiam žmogui nuo žiemos. Ir nebijokit vos jaučiamo kartumo, tikrai rekomenduoju!

Reikia:
apie 300 g švarių, perrinktų jaunų kiaulpienių lapų;
150 - 200 ml švelnaus aliejaus;
3 - 4 skiltelių česnako;
2 - 3 šaukštų pakepintų saulėgrąžų branduolių;
šaukštelio (arba pagal skonį) druskos;
apie 70 g tarkuoto sūrio "Džiugas".

Maždaug trečdalį kiaulpienių lapų sutrinkite su aliejumi virtuviniu kombainu ar elektriniu trintuvu. Per du kartus sudėkite likusius lapus ir trinkite, kol žalumynai bus visiškai susmulkinti.
Sudėkite nuluptus česnakus, sūrį ir saulėgrąžas. Viską trinkite iki vientisos masės. Tirštumą reguliuokite aliejumi pagal save (aš gaminu šiek tiek tirštesnį).
Pagal skonį pagardinkite druska.

Saulėgrąžas būtinai prieš dėdami trinti, pakepinkite sausoje keptuvėje.

Šis pesto ilgiau pastovėjęs truputį tamsėja, todėl visai ne pro šalį šiek tiek pagardinti dar ir citrinų sultimis (puikiai tiko žaliosios citrinos, t.y., laimo sultys).

Sudėkite pagardą į stiklinius indelius ir sandariai uždarytą laikykite šaldytuve. Suvartokite per dvi - tris dienas. Arba užšaldykite šaldiklyje.

Sūris "Džiugas" gali būti keičiamas Parmezanu, o saulėgrąžos - kedrų riešutėliais, migdolais ar indiškais, taip vadinamais, "kešju" riešutais. Man patiko su saulėgrąžom, tačiau, manyčiau, kad saldūs migdolai čia derėtų dar labiau...

Skanu pusryčiams ant baltos duonos skrebučio.

Valgykite su karštomis bulvėmis ar naudokite bulvių salotoms vietoj padažo. Tepkite ant iškeptos picos. Įmaišykite į virtus makaronus...

Adaptuota pagal David Lebovitz

Alternatyva - vietoj vienų kiaulpienių, gaminant šį pagardą sumaišykite lygiomis dalimis kiaulpienių, meškinio česnako ir jaunų dilgėlių lapelių. Puikus vitamininis ryškiai žalias pestо, išbandyta! Tik česnako gali nebeprireikti...