Kai už lango stūgauja vėjo gūsiai (eilinį kartą) ir stipriai lyja (pagaliau gerai sulaistys augalus) kaip dabar, galima užsiimti tokiais dalykais, kaip pvz., dekupažas. Visada namie galima rast, ką pakeisti, atnaujinti, pagražinti ar patobulinti. Taip išpopuliarėjęs šis daiktų gražinimo būdas labai praverčia, kai reikia eiti į gimtadienį - galima padovanoti kažką originalesnio. Šioj srity esu savamokslė, didžiausias mano mokytojas - internetas, visa kita išmislai ir fantazija...Vat ir "pagražinau" bičiulei paprasčiausią bambukinę lėkštę:
Smagus užsiėmimas gyvenimo paįvairinimui, užsimiršimui, gal net nervų nuraminimui...
Kalbant apie keksiukus, tai noriu pasakyt, kad tai buvo keksiukai, skirti anytai. Šiek tiek sveikuoliški, jei taip galima teigti, nes dalį miltų pakeičiau kviečių sėlenomis. Kad būtų naudingiau, ne tik skaniau...
Tešlai:
1 indelio ricotta sūrio (250 g);
2 kiaušinių;
200 g natūralaus jogurto;
50 g lydyto sviesto;
150 g miltų;
0,5 stikl. kviečių sėlenų;
150 g cukraus;
1 a. š. kepimo miltelių;
druskos ant šaukštelio galo, vanilinio cukraus;
puse plytelės (50 g) juodojo šokolado ir perlinio cukraus papuošimui.
Sūrį ištryniau virtuviniu kombainu su cukrumi, po vieną įmušiau kiaušinius, sukrėčiau jogurtą ir išlydytą sviestą (viską gerai paplakant). Miltus atskirai sumaišiau su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi, druska, kviečių sėlenomis ir atsargiai įmaišiau į skystąją tešlą. Tešla turėtų gautis poskystė. Pripildžiau 1/3 formelių (roželių) ir kepiau 180 laipsnių kaitroje apie pusvalandį.
Iš nurodyto produktų kiekio išėjo 18 "ryžų ir šlakuotų" keksiukų, kurių viršų apliejau vandens vonelėje lydytu šokoladu, apibarsčiau perliniu cukrumi. Anytai patiko, berniukai suvalgė net nejausdami kažko, ko jei žinotų, nevalgytų... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą