2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

PIENIŲ VYNAS


 Vieną šiltą ir saulėtą gegužės popietę išėjau pasivaikščioti po mūsų kaimo parką. Su kibiru rankose. Ir pirštinėmis. Turim tokį didelį žalią plotą, kur nieks nepurškia jokių chemikalų, netręšia ar kitaip nenuodija ir dirbtinai "nemaitina" pievų bei nėra kelio ir nevažinėja jokie automobiliai. Gerą valandėlę turėjau progos pasidžiaugti ta geltona jūra, kuri tuoj virs baltų pūkų sąmyšiu. Seniai ketinau "užkonservuoti" dalelę to pavasarinio džiaugsmo. Pagaliau susiruošiau. Ir va, prisirinkau kibirą pienių galvų, maždaug dešimčiai litrų vyno. Pabandymui. Nes, jei pavyks ir patiks, kitais metais reiks ieškoti  papildomų rankų. Ir ne tik rinkimui, tai dar ne pats sunkiausias darbas. Dižiausia pagalba bus reikalinga atskiriant žiedlapius nuo žaliųjų dalių.
Papasakosiu, kaip elgiausi su tuo geltonu grožiu, gal kam pravers, o gal kas duos patarimų. Patį receptą nusižiūrėjau čia. Maždaug pasiskaičiavau proporcijas ir pridėjau šiek tiek improvizacijos.
Taigi, turiu kibirą pienių galvų, stambių, gražių, kvapnių ir aplipusių voriukais, boružėlėm bei kitokiais vabaliukais:


Visą šį grožį iškračiau ir paskleidžiau lauke ant patiesalo, kad visi žiedų gyventojai savo noru išsivaikščiotų į visas puses, kadangi tai jau nebe jų namai:


Maždaug po pusvalandžio žiedus susidėjau atgal į kibirą, dar papurtydama ir iškratydama likusius vabaliukus. Sekantis etapas - daugiausiai laiko ir kantrybės reikalaujantis darbas - žiedlapių atskyrimas. Vieni "žinovai" teigia, kad būtina tai daryti, kad vynas nebūtų per daug kartus, kiti - kad vis vien bus kartu, todėl užtenka pašalinti tik kotelius. Ragaujant bet kuri žiedų žalioji dalis atrodo karti, todėl aš manau, kad žiedlapius reikia atskirti. Ir šiaip, galvoju, jei jau nors truputį lenda tingiai įkyrios mintys, apskritai šiuo darbu net neverta užsimti...
Tai va, pasidėjau puodą ir ilgai bei nuobodžiai pradžioj peiliuku, po to tiesiog rankomis geltonuosius žiedlapius nupešiau nuo žaliojo žiedsosčio. Atidžiai, sąžiningai ir kruopščiai. Darbo pabaigoje žiedeliai "užsičiaupė", mat atėjo vakaras. Po truputį "čiaupėsi" ir mano kantrybė...Nepaisant ilgo darbo, iš keturiolikos litrų žiedų liko vos penki ar šeši litrai geltonos masės:


Toliau, taip vadinamos misos užtaisymas. Arba, aš sakyčiau, vyno paskaninimas, kad nebūtų visai be skonio. Ragavau visiškai grynai pienių vyno (tik iš žiedų), tokio neaiškios spalvos, balzgano ir labai saldaus. Tikrai, skonio beveik nebuvo. Jei nežinotum, gyvenime nepasakytum iš ko jis padarytas. Todėl, ko gero, priedai turėtų priduoti kažko tokio. Švariai nulupau septynis apelsinus (švariai, vadinasi iki pat vaisiaus, be baltosios dalies), supjausčiau riekelėmis ir pašalinau sėkleles. Sudėjau į žiedlapių puodą. Virtuviniu kombainu sumaigiau 300 g geltonųjų razinų ir sukračiau ten pat. Visą masę užpyliau verdančiu vandeniu, kol apsėmė ir palikau ramybėje pusiau atvirame puode vis pamaišydama.

 
Po dviejų parų truputį laukais, truputį gaivuma ir truputį vaisiais kvepiančią misą nukošiau, tirščius gerai išspaudžiau ir viską supyliau į rauginimo indą. Kitame puode pakaitinau (bet neužviriau!) vandens, kuriame ištirpinau puse litro medaus ir 500 g cukraus. Gal medus priduos skonio ir aromato, nežinau, bet pabandysiu. Ataušusį sirupą supyliau ant paruoštos misos. Dar užpyliau vandens tiek, kiek trūko iki indo viršaus, paliekant vietos rūgimui. Įdėjau vynuogių mielių, maistingųjų medžiagų ir užtaisiau rūgti...


Kad ir kaip bebūtų, spalva visai kaip pienių! Po keletos valandų visas indo turinys pradėjo intensyviai "virti". Dabar jau galiu garsiai dainuoti K. Kerbedžio dainą ir laukti tikrojo rezultato....:) Tęsinys net nebežinau kada...:0) Gal kai nustos burbuliuoti?

11 komentarų:

  1. Saunuole. Milziniska darba nudirbai. As pati siemet viriau pieniu medu, zinau, koks tai darbas. Bet del uodegeliu, manau be reikalo vargai. Idejus citrusiniu kartumas dingsta. Bent jau medus nera kartus, o maloniai kvepia citrinomis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Vat su tuo medum - sirupu ir išbandysiu, kartus ar ne. Visai gali būti, kad kartumą priduoda tik kotai ir lapai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kai pradedi virti, tai kvapas fe, bet kai idedi citrina, viskas is karto keiciasi. Kas ragavo, visiems labai patiko.
    O del vyno, kalbejau su vienu geru draugu, kuris zino recepta, parsivezta is vokietijos. Sake ten pilasi degtine. Zada kitais metais pabandyti. Tai jau jis spirituotas tada gaunasi.
    Labai laukiu, kol tu savo galesi paragauti...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip, kažkur internete ir aš mačiau receptą su degtine. Maniškis kunkuliuoja, kai nustos ir pradės skaidrėti, žiūrėsim, kas vyksta. Parašysiu kaip keičiasi skonis.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Šiais metais ir aš prisiruošiau užraugt pienių vyno :).
    Jau viskas padaryta, užmaišyta ir rūgsta.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Kristina, labai džiaugiuosi, kad parašei, bus proga padiskutuoti :) nes apie savąjį vyną net kalbėti nenoriu. Išrūgo, iškošiau, išskaidrėjo, kvepėjo pievomis. Palikau pabręsti ir jau ketinau parodyti, koks dailus gavosi. Tačiau po kažkiek laiko, staiga vėl užburbuliavo, apkarto ir tapo labai nekoks. Na, galvoju, dar palauksiu... Ir nieko gero nesulaukiau. Rūgti nustojo, dar kelis kartus nukošiau, skaidrus, bet kvapas ne koks, o skonis kartus (bet tikrai ne nuo pienių, toks lyg puvėsių). Žodžiu, sugedo. Beveik po metų laiko teko išpilti. Kodėl, nežinau. Kartais, su tais vynais taip atsitinka. Tikrai pabandysiu dar kartą, tik net nežinau, ar šį pavasarį, ar kitą... Bet tęsinio noriu, juo labiau, kad įkėliau receptą :)
    O tu, Kristina, būtinai pasidalink patirtimi, kaip seksis. Tikiuosi pavyks ir viskas bus gerai.
    O mes ragaujame praeito rudens obuolių - svarainių jauną vyną, kurio, manau, teks užslėpti, nes nėra kada jam net bręsti, gavosi labai skanus. Ir dar, brandinu praeitos vasaros juodųjų serbentų bei agrastų vyną. Šie pavyko puikiai :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Va, Aušrele, pagaliau radau komentarus :)
    Pasidariau aš pienių vyną. Manasis irgi išrūgo, išburbuliavo, nukošiau, supilsčiau į bulelius.
    Esu bjauriai smalsi, tai jau perkošdama paragavau, daviau ir vyrui patestuot.
    Buvo kartokas.
    Tai padėjau rūsin tamsiai bręsti.
    O vat lapkričio pradžioj vėl paragavom - sunkiai nusakomo skonio - vynuogėmis, apelsinais, gal kiek šienu kvepiantis desertinis, auksinės spalvos vynas.
    Ateinantį pavasarį būtinai gaminisu ir jau gerokai didesnį kiekį ;)
    Cukraus tik mažiau dėsiu, kad būtų mažiau saldus ir "su mažiau laipsnių"
    Labai Tau ačiū už receptą.
    Darbo daug, bet tikrai verta :)
    P.S. nufotografuosiu galutinį rezultatą ir įdėsiu į savo tinklaraštį :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Labai tau ačiū, Kristina, net negaliu apsakyti, kaip džiaugiuosi, kad pavyko. Turbūt, ateinantį pavasarį ir aš vėl rinksiu žiedus. Turiu pabandyti dar kartą. Būtinai užsuksiu pas tave pasižiūrėti :) Esu pas tave nužiūrėjus vokiškus meduolius..

    AtsakytiPanaikinti
  9. Labas Aušrele,
    Kaip džiugu, kad ir iš mano gaminamų maistų Tau kažkas patiko :)
    Meduoliai tikrai skanūs.
    Kepiau ir jau pirmosios partijos iki Kalėdų, deja, neliko...
    Kepsiu vėl :)

    AtsakytiPanaikinti
  10. PANOS, KUR TĘSINYS?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vat čia :
      http://virtuvesfejos.blogspot.com/2012/04/auksaspalvis-pieniu-vynas.html

      Panaikinti