VIŠTIENOS SUSUKTUKAI

Taip gera nubusti vėsų, bet saulėtą gegužės pirmąjį sekmadienį ir skanauti artimųjų paruoštus pusryčius, jausti vaikų ypatingą, sureikšmintą dėmesį, mėgautis paaugliškais apkabinimais, girdėti mielus ne tik ausiai, bet ir širdžiai žodžius... Tai ne tik patirti, bet ir suprasti bei, svarbiausia, branginti linkiu kiekvienai esamai bei būsimai Mamai...

O jau kad šiluma oras nelepina tai nelepina. Mamos dieną išsiruošėm dviračiais iki Juodkrantės. Dviese. Tas miškas bei dviračių takas iki pat Juodkrantės tiesiog nuostabus. Gal ir gerai, kad važiuotojų beveik nebuvo, visi turbūt šventė šventes. Myliu šitą mišką, seniai pažįstami jo vingiai, bet jis dar visai nekvepia. Ir ramioji Juodkrantė per daug rami. Tik kiaurai veriantis šaltas vėjas ir būriai stambių šarkų. Žmonės tą dieną buvo tarsi išnykę. Užtat miške, tik per pora metrų nuo dviračių tako, visada galima rast ramybės oazę - "pakaifuot" neaprėpiamais pušynais, tyliai prasėlint pro kažkokio žvėrelio urvą, pasislėpt nuo vėjo, pasėdėt ant lengvai įšilusio smėlio saulės atokaitoj, pasigėrėt beprotiškai mėlynu dangumi ir tiesog patylėti, leidžiant čiulbėti tik paukščiams...

O kvapai, sklindantys iš mano virtuvės, privertė labiau gurgėti pilvus. Išbandžiau Aguonėlės įsuktą vištienos krūtinėlę. Neatsilaikiau šiek tiek nepridėjus savos improvizacijos ir įsukau fermentinio sūrio, kuris skonio nepagadino. Patiekalas tikrai skanus. Šįkart kepiau orkaitėj, bet būtinai turiu tai išbandyti lauke ant grotelių...kada nors, kai mažiau pūs tokie įkyrūs ir šalti vėjai. Vištiena, įsukta į rūkytą šoninę, gavos tokia minkšta ir kvapni, kad žodžiais nenusakysi. Ačiū Aguonėlei už idėją! Ketinu išbandyti ir atvirkštinį būdą, pagal Neringą.

Reikia:

mažosios (vidinės) vištienos file (siauri file gabaliukai);

pjaustytos rūkytos šoninės ilgesnių juostelių tiek, kiek file gabalėlių;

bet kokio mėgstamo fermentinio sūrio;

bulvių;

sojos padažo, džiovintų čiobrelių, raudonėlių, maltų juodųjų pipirų, druskos (ar kitokių mėgstamų prieskonių ir pagardų vištienai);

aliejaus.

Vištienos filiukus labai lengvai apšlaksčiau sojos padažu (nereiktų padauginti, nes šoninė sūri, galima iš vis nenaudoti druskos mėsai), pabarsčiau pipirais ir palikau poilsiui. Po keletos valandų, vištienos gabalėlius įsukau į siaurą ir plonai atpjautą sūrio juostelę, po to į šoninės gabaliuką. Sūriu ir šonine apsukau tik puse visų gabalėlių, kitus - tik šonine (dėl įvairumo). Nuskustas bulves supjausčiau riekelėmis, padruskinau, papipirinau. Vištieną sudėjau į kepimo indą, tarpelius užpildydama bulvių girežinėlais. Apšlaksčiau aliejumi, užbarsčiau džiovintų čiobrelių ir raudonėlių. 

Kepiau 200 laipsnių kaitros orkaitėje apie pusvalandį, pabaigoje keletui minučių įjungdama griliaus režimą, kad šiek tiek apskrustų. Garnyrui siūlau pomidorų su grietine ir svogūnais salotas arba/ir marinuotus agurkėlius. Ūkiška ir labai skanu, rekomenduoju :)