2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

SALOTOS SU DŽIOVINTAIS POMIDORAIS IR RABARBARŲ PADAŽU

Ką gi, prasidėjo rabarbarų sezonas! Gal toliau nuo jūros rabarbarai jau dangų remia, bet pas mus dar tik prasideda. Oi, kaip mėgstu šį rūgštymėlį... Turiu keletą dar nedidelių kerų. Sugalvojau išbandyti seniai girdėtą ir skaitytą dalyką, ypač populiarų užsienyje - "rhubarb forcer", pagreitinantį stiebų augimą. Iš po žiemos suskilo didžiulis molinis puodas, matyt, neatlaikė šalčių ir atitrūko dugnas. Taigi, galvoju, nemesi gi lauk, reikia jį užvožti ant vieno iš dygstančio rabarbaro kerų. Tai padariau dar balandžio pradžioje, kai iš žemės tebuvo išlindęs vos vienas lapelytis. Ir tikrai, iš puodo gelmių besistiebdami į šviesą, per nepilną mėnesį užaugo dailūs, sultingi ir ilgi (puodo aukščio) stiebai, kai tuo tarpu likusieji tebuvo tris kart trumpesni. Taip paankstinti stiebai sultingesni, švelnesnio skonio ir saldesni. Tik negalima to paties kero varginti keletą metų iš eilės, augalas gali sunykti. Gražu pažiūrėti, kokius terakotos indus naudoja, pavyzdžiui, anglai. Ne tik nauda, bet ir puošmena...ypač, kai sode puikuojasi keletas. Kad pas mus sodininkai tai naudotų, neteko girdėti. Tokių puodų, su dangteliu (pradžioj reikia dangtį uždengti iš viršaus, aš uždengiau nuskilusiu dugnu) taip pat niekur neradau. Belieka improvizuoti...Mano kaimynai manė, kad į puodą kažką įsodinau ir tiek...


Ta proga dalinuosi salotomis su rabarbarų užpilu. Šiek tiek pikantiškos, su saldžiarūgščiu aštrumėliu.


Salotoms:
100 g džiovintų pomidorų;
200 g geltonų vynuoginių pomidoriukų;
sauja šviežių špinatų lapelių;
keleta salotų lapų (aš naudojau "lollo rosso");
pusė mėlynojo svogūno;
100 g krevečių sūryme;
kedro riešutukų (kurių aš neturėjau, o jų čia labai reikėjo :)

Padažui:
1 puodelis su kaupu nuluptų ir supjaustytų rabarbarų;
1/4 puodelio vandens;
1 smulkiai sukapotas nedidelis mėlynasis svogūnas;
0,5 puodelio cukraus;
gabaliukas šv. imbiero šaknies (maždaug du a. š. tarkuoto)
šlakelis baltojo vyno acto;
1 a. š. kukurūzų krakmolo;
druskos, pipirų.

Padažui rabarbarus sukratyti į nedidelį puodą kartu su vandeniu, imbieru ir smulkintu svogūnu. Užvirinti ir patroškinti, kol rabarbarai sukris, o svogūnas suminkštės. Suberti cukrų, išmaišyti, kol ištirps ir dar šiek tiek pavirinti. Pagal skonį padruskinti, įpilti vyno acto, papipirinti. Pabaigoje įberti krakmolo, kad šiek tiek sutirštėtų ir išmaišyti. Palikti ataušti.


Salotoms špinatus suplėšyti, jei lapai didesni, pasmulkinti salotas, mažuosius pomidorus perpjauti pusiau. Pusžiedžiais supjaustytą svogūną ir siauromis juostelėmis supjaustytus džiovintus pomidorus užpilti trupučiu padažo ir palikti 10 - 15 min. Į salotinę sudėti špinatus ir salotas, pomidorus, pamirkytus padaže svogūnus ir džiovintus pomidorus, sukratyti krevetes ir riešutus. Atsargiai išmaišyti ir dar užpilti šiek tiek padažo. Viskas! Padažo pagal nurodytus kiekius turėtų likti. Jis puikiai tinka prie paukštienos ir žuvies...
Salotos - mano improvizacija, padažo improvizacija pagal seniai prarastus (arba dar nekauptus) interneto šaltinius.

4 komentarai:

  1. kaip ispudingai atrodo rabarbarai lauke !!! pavydziu tokio sodo prie namo :) ir tas vazonas nu nuostabiai dera!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Saunuole, padazas mane labai vilioja. Tikrai pasidarysiu toki, kai tik parsivesiu rabarbaru. Viskas pagal mano skoni, super!

    AtsakytiPanaikinti