2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

ZEBRIUKAS DRYŽIUS

Čia aš apie pyragą, kurio receptai tiesiog mirgėte mirga maisto tinklaraščių platybėse. Pyragas, kuriuo galima paįvairinti ar pagražinti šventinį stalą, pyragas, kurio margumas priklauso nuo gamintojo nuotaikos, išmonės ir kitų dalykų. Kiekvieną kartą ir kiekvienam jis gaunasi kitoks. O šiaip tai paprastas, bet gražus biskvitinis pyragas prie arbatos... Daugiausia "žaidimo" pilstant tešlą. Tiesa, receptai, kuriuos galima rasti internete beveik visi panašūs, tereikia paieškoje užduoti magiškus žodžius "Zebra cake". Manasis šiek tiek kitoks, todėl ir nuorodų į šaltinius nebus.


Reikia:
200 g sviesto;
4 kiaušinių;
200 g bulvių krakmolo;
1 stiklinės cukraus;
2 v. š. su kaupu miltų;
1 a. š. kepimo miltelių;
3 a. š. kakavos;
šaukštelio vanilinio cukraus.

Minkštą sviestą triname su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant. Miltus sumaišome su krakmolu, kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi. Šaukštu lėtais judesiais įmaišome į skystąją tešlą. Tešlą dalijame į dvi lygias dalis. Į vieną jų įmaišome kakavos miltelius, o į kitą tiek pat miltų (tris šaukštelius). Tai reikalinga tam, kad abi tešlos dalys būtų vienodo klampumo, antraip sunkesnioji dalis nusės į dugną ir sugadins dryžuotumą.
Dabar didžiausias "žaidimas". Į riebalais pateptą kepimo formą, geriau apvalią, dedame šaukštą baltos tešlos ir šiek tiek palaukiame. Toliau - šaukštą rudos tešlos ir vėl palaukiame. Vėl baltos, po to vėl rudos ir taip, kol sudėsime visą tešlą. Tešlą reiktų stengtis dėti į patį viduriuką, formos nejudinti ir nekratyti. Tešla pati pasiskirstys, kaip beatrodytų klampi. Ir nieko baisaus, jei sluoksneliai iš viršaus uždengs vienas kitą. Žodžiu dėliojam, truputį palaukiam ir vėl dėliojam...


Kai žaidimą baigiame, formą su tešla pašauname į 180 laipsnių kaitros orkaitę ir kepame 30 - 40 minučių arba kol įbestas medinis pagaliukas iš vidurio išlenda sausas.
Pjaustome ataušusį. Manojo zebro paviršius dideliu prašymu buvo aplietas šokoladu. Taip sakant, zebras iš vidaus, tamsus kailis iš viršaus... :)



9 komentarai:

  1. geležinės kantrybės reikia turėti tokiems kepiniams.. pagarba... labai gražiai išėjo.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ne, Egidija, visai ne kantrybės, o šiek tiek laiko. Vis tiek ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oho, Aušra, tikrai tobuli zebriuko dryžiukai :)) Tokie plonyčiai, ryškūūūs ir labai dailūs.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai grazus pyragas :) Pritariu Astai, tikrai tobulas...Mmmm...grazu, grazu ir labai grazu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. neitiketina- kai pamaciau nuotrauka, tai maniau, kad cia isoriniai ratai taip liejami, o cia is vidurio taip tempiasi? nereikia vis po mazesni saukstuka lieti? nes kazkaip atrodo, kad tas pats kiekis ir vidury ir isoreje paprasciausiai neissilies :)))
    atrodo fantastiskai!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū n/a! Taip, tešla pilama į vidurį ir po vienodą kiekį tešlos. Tiesiog po kiekvieno sluoksnelio reikia palaukti - tešla nusėda, tuomet vėl užpilti. Jei sluoksniai ir užeis vienas ant kito, nieko baisaus. Gerai pasistengus, tokiu būdu galima sukurti šedevrą! Deja, manasis tikrai ne pats gražiausias :)

      Panaikinti
  6. Labas vakaras, Aušra.Nuostabus - dryžiukas!!! Ką tik iškepiau šeimynai, rytojui neliko :) Mano pastebėjimai: kai pradėjau gaminti, galvojau, kad nieko gero nebus. Tešla gavosi labai tiršta, užtrukau, kol sudėliojau sluoksnius. Nurimau, kai pamačiau Zebriuką po 30 minučių, išsiplėtė beveik per skardelę, gražiai iškilo. Ačiū, Aušra! Sakykit, ar ir jums gavosi tiršta tešla?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Iveta, džiugu, kad jums patiko :) Tešla neturėtų gautis nei per daug skysta, nei per tiršta. Sunku apibūdinti tą tirštumą, turėtų būti vidutiniška, nes per skysta greit subėgs, tirštą sunku dėlioti, nes ilgai reikia laukti:) Raštas, turbūt, abiem atvejais gautųsi, tik kitoks savo margumu. Pamenu, kad savąjį užtruko, kol supyliau, vadinasi tešla buvo ne iš skystųjų :)
    Ačiū už nuomonę!

    AtsakytiPanaikinti