2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

VISA TIESA APIE GERUS KAIMYNUS

Kažkada gegužės pradžioje žadėjau papasakoti apie pas mus Lietuvoj dar tik jaunus daigelius leidžiančią ir labai mažai kur švenčiamą Kaimynų dieną. Europoje šiemet minimas šios šventės dešimtmetis - taip pat visai dar jauna.

Pirmą kartą ji buvo pradėta švęsti 2000 m. Paryžiuje (http://www.european-neighbours-day.com). Šventės idėja - savo kieme ar gatvėje organizuoti bendras šventes, kartu linksmintis, dalintis bendromis vaišėmis. Oficiali data - paskutinysis gegužės antradienis.

Kalbant sausai -  šia proga siekiama skatinti artimesnį kaimynų bendravimą, stiprinti artumo, solidarumo santykius. Labai reikalinga šventė Lietuvai. Žmonės kalba, kad geras kaimynas - dievo dovana. Deja, deja... Lietuvių tauta turi bendravimo probelmų, o juo labiau, kai kalba eina apie draugystę su savo kaimynais. Didžiausias pasiekimas, pasakyti "labas" artimiausiai gyvenančiam, jei gyveni per du aukštus žemiau ar per du namus toliau, apsimetam, kad nepažįstam. Ką bekalbėti apie bendrų problemų sprendimą...
Vat, o mūsų kieme (kuriame stovi šeši namai) vyrauja šūkis: geras kaimynas - geriau už giminę! Pas mus ne tik nubėgsi ko nors pasiskolinti ar pasišaukti pagalbos bėdos atveju. Susibėgam beveik per kiekvienas didesnes šventes - susitinkam švenčiant Jonines, kiemo vidury kepam blynus per Užgavėnes, keičiamės kiaušiniais per Velykas, pas kurį nors "sugriūvam" kalėdaudami, linkim vienas kitam visa ko geriausio per Naujuosius.

Kad jūs žinotumėt, kaip smagu, kai kaimynas atbėga nešinas savos gamybos namine duona, vaišina pagauta žuvimi. Gera ir šiltais, ramiais vasaros vakarais susėsti lauke ant suolo su vyno taure ar alaus bokalu rankose, kartu džiaugtis besiledžiančios saulės šiluma, pasidalyti įspūdžiais, patirtimi, pasipasakoti ir pajuokauti... Galėčiau pasakoti ir pasakoti, vis tiek bus sunku patikėti. Praeitą rudenį vienas kaimynų sukvietė visą kiemą itališkų vynų ir užkandžių degustacijai savo gimtadienio proga. Labai maloniai visus nustebino...Taigi, ir kaimynų šventė, turbūt jau supratote, mūsų kieme labai reikšminga.
Šiemet mūsų kieme vyko trečias susibūrimas kaimynų dienos proga. Ką gi mes veikiame tą dieną? O gi viską. Iš anksto numatėm preliminarų planą. Šiemet pasikvietėm svečių (kitų kiemų kaimynų, kad būtų dar smagiau, ir kad draugystė stiprėtų, ir kad šventė populiarėtų). Išsikėlėm trispalves. Organizuotai, skambant muzikai, pasistatėme pavėsines, susinešėm stalus, užkandžius. Nusifotografavom bendrai nuotraukai. Toliau - bendri užsiėmimai: kriketas, petankė, bingo, šlapių balionų kvadratas (arba tinklinis, stalo tenisas ir kiti staiga sugalvoti užsiėmimai).  Turim dėl ko kovoti - patys susigalvojom pereinamąjį prizą - sodo nykštuką, kuris metus laiko puikuojasi tame kieme, kurio gyventojai šventės metu patys aktyviausi, surenka daugiausia balų žaidimuose ir įvairiose rungtyse. Antrus metus rengėme konkursą šeimininkėms - kiekvieno namo moteris iškepė skaniausią pyragą (pernai gamino skaniausias salotas). Buvo gražu žiūrėti, kaip visi degustuoja, diskutuoja ir renka patį pačiausią! Pernai vyrai pademonstravo, kaip moka skaldyti malkas, šiemet - kaip moka siūti, o moterys - sukalti vinis. Prieš metus kiemo viduryje organizuotai pasodinome kaimynų medį - maumedį. Ilgai turėsim taikos ir draugystės simbolį. Kad būtumėt matę, kaip žmonės dirbo! Kasė, vežė karučius, sodino, laistė...Visai vakarėjant, draugiškai kepėme kepsnius, ragavome vieno kaimyno rūkytus ešerius, kito - naminę duoną, įvairiausių pyragų gausybę, dalijome prizus šauniausiems, puotavome...labiau pažinome vienas kitą. Labai didelis ačiū Tomo, Nerijaus, Manto, Mariaus, Kęsto, Dariaus, Valdo, Arūno namams ir jų šeimų nariams už iniciatyvos palaikymą, solidarumą, draugiškumą, geranoriškumą, puikią nuotaiką, smagų "šaršalą" kieme. Turėjome daug gražaus ir turiningo laiko išsiplepėti, pasijuokti, "padurniuoti" ir visaip kitaip pabendrauti.
Ir kaip jūs manote, po tokių švenčių, kokie gali būti santykiai tarp kaimynų visus likusius metus?...Gal tai skamba lyg pasaka, bet iš tikrųjų tai yra paprasta tiesa, kurios nedidele dalimi norėjau pasidalinti su tais, kurie į savo kaimyną žiūri tik kaip į "kažką", šalia gyvenantį ar dar blogiau...Gal pažadinsiu bent vieną norą puoselėti kaimynystę, pakeisti taip sunkiai keičiamas lietuviškas vertybes ir požiūrį? Visiems gerų kaimynų ir geros atieties šiai istorijai...

2 komentarai:

  1. kaip faina!...
    visai neseniai, tik pries kokius 15metu... kol gyvenau dar pas tevus - taip ir buvo! aisku, jokiu panasiu selioniu nebeatsimenu, gal ju net nebuvo :) bet kad kaimynai susieitu - svaentas reikalas! o senelius kai prisimenu? visus kaimynus aplinkui pazinojom net mes vaikai! ir net nesvarbu, kad vienkiemis buvo... deja dabar - taip neber... Laisva lietuva :D kiekvienas ziuri saves... ech... tikekimes, viskas bus gerai :) bent jau kai griztu namo, pas teti - kaimynus susitikt - labai nuostabu :) o kad tokia svente yra - net nezinojau :) tad bukim kaimyniski :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai smagu, kai kaimyną sutikti yra malonu, o ne kai gyvenimas vyksta pagal posakį "džiugu, kai dega kaimyno stogas" :) Mes jau penkeri metai iš eilės švenčiam savo Kaimynų šventę, susitinkam karšto vyno per Kalėdas, kepam blynus ant sniego per Užgavėnes, organizuotai lankom spektaklius, kartu džiaugiamės, kartu liūdim ir t.t. Linkiu visiems tokių kaimynų ir žmogiškumo, o svarbiausiai, atsikratyti didybės ir pavydo jausmo, taip būdingų lietuviams :0)

      Panaikinti